Oh tas ERASMUS gyvenimas… Dar tik pradžia, o tiek daug nutiko. Vos spėju viską…
Taigi, kaip tas ERASMUS gyvenimas atrodo? Žinoma, pradžioj svarbiausia yra apsirūpinti maistu. Kadangi per pirmąsias dienas visi studentai jau šiek tiek apsišniukštinėję apylinkes, tai visi galim pasidalinti savo “atradimais”. Kur pienas geresnis, kur akcija mėsai, kur pigesni grybai ir t.t. Jei atvirai, mūsų namo lietuvių kompanija kainas lyginam pagal makaronus. Jei parduotuvėje makaronai kainuoja eurą ir daugiau-tai čia viskas bus brangiau (DEBENHAMS yra viena brangesnių parduotuvių), o jei kaina apie 50ct, vadinas čia verta grįžti. Taip pat geras dalykas yra Fruit and Vegetables Market.
Jis vyksta miesto centre trečiadieniais ir šešdieniais. Žmonės malonūs, geranoriški, nors ne visi angliškai kalba. Čia galima rasti šviežių daržovių, vaisių, kiaušinių ir bulkos pigiau ar netgi gauti šį bei tą už dyką. Kadangi perkiesi tik sau, tai perki nedideliais kiekiais, tad pardavėjam, matyt, sverti vieną agurką ar du apelsinus atrodo neverta ir ramia sąžine tau juos padovanoja. Na, o mum, studentam, kiekvienas centas svarbus, todėl po tokio “apsipirkimo” nuotaika pakyla visai dienai 😀
Kaip ir minėjau savo ankstesniame įraše, visi nauji studentai gali dalyvauti įvadinėse dienose susimokėję mokestį (40eur). Į tai įėjo turas po universitetą, jo apylinkes, šokiai po atviru dangum, graikiška Taverna, nemokami įėjimai į klubus, žaidimai parke ir boulingas. Gal ir brangoka, bet tikrai galiu pasakyti, kad vertėjo! 🙂
Pats universitetas puikus. Didelis, iš 3 pagrindinių pastatų, turi kelis amfiteatrus (vienas iš jų po atviru dangum), yra 2 kavinės (kainos gan didelės, kaip ir bet kokioj kitoj kavinėj, tad maistą geriau neštis savo. Dėl bendro suvokimo-šalta karamelinė kava 2,30eur, bananas 0,80eur, jogurtas su granola 1,50eur. Tačiau viskas tikrai geros kokybės ir skanu), visam campus’e skamba muzika, kas pasirodė gan keista ne tik lietuviam, bet ir kitiem erasmusam.
Aplink universitetą yra didelis prekybcentris (Mall of Egkomi), kurį mes vadiname tiesiog MAXIMA, daug kavinukių, užkandinių (kebabinių). Kadangi mes užsieniečiai, tai gavom už dyką paragauti sumažintas versijas kebabiukų, toliau aplankėm vietinę ledainę, kur galėjom ne tik paragauti natūralių ledų, bet ir prisiminti vaikystę mažam atrakcionų parke.
Taip pat apsilankėm, kaip iš pasakojimų supratau, vienoj geriausių ir skaniausių kepyklų, kur pasigardžiavom dar šiltais sausainiais. O galiausiai nuėjom į netoliese esantį barą, pažaidėm smiginį, pool’a ir gavom paragauti kažkokio rausvo gėrimo stikliuką. Visai neblogai būt studentu, kai viską gauni už dyką! 😀 Po turo, vakare, vyko vakarėlis universiteto teritorijoje, po atviru dangumi. Buvo gėrimų, užkandžių už prieinamą kainą kiekvienam. Muzika buvo puiki, o nuotaika dar geresnė. Tik gaila, kad vyko tik iki 12 valandos nakties. Na, bet kaip pirmam kartui, tai visai neblogai. 😀
Kalbant apie naktinį gyvenimą, tai jis prasideda gan anksti. Žmonės baigia darbą apie 5-6h, temti pradeda apie 7h, tad nesvarbu ar savatgalis, ar darbo diena, kiekvieną vakarą miesto barai ir kavinės bus pilnos žmonių. Padavėjai visada draugiški, atsipalaidavę. Viename bare netgi gavome paragauti vietinių gėrimų ir maisto, o barmenas, kuris kartu yra tos vietos savininkas, mielai prisijungė prie mūsų, papasakojo įdomių istorijų tiek apie save, tiek apie kipriečius ir dabartinę politinę situaciją. Ką galiu pasakyti apie gėrimus? Kadangi alaus aš nemėgėja, tai man jis ir nepatiko. Vienas populiariausių vietinių alaus brand’ų būtų KEO – man jis pasirodė kiek kartesnis, o kiti sako, kad turi kažkokį prieskonį. Taip pat gavome paragauti kažkokio anyžinio gėrimo Tsipuri (nežinau kaip rašosi), kuris iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip degtinė. Pasirodo, tai vietinis spiritinis gėrimas ir labai stiprus-45%. Nelabai skanus, bet kol už dyką, tai neatsisakysi. 😀
https://instagram.com/p/8TOLAfRtrc/?taken-by=ruteledr
Su klubais būtų gal ir viskas gerai, tačiau daugelis erasmusų esam nusivylę, kad viduje niekas nedraudžia rūkyti. Kažkoks absurdas, tiesa? Visi buvom nustebę, kai pamatėm, kad žmonės rūko ir čia pat, šokių aikštelėje, numeta nuorūkas! Taigi, jei mažesnė patalpa ir prasta ventiliacija, labai lengvai ir greitai gali pasidaryti bloga (kas man, deja, ir nutiko – neypač maloni pirmoji patirtis su klubais).
Kitas “turistinis” taškas buvo parkas. Deja, net neįsivaizduoju koks tai buvo parkas, nes pavadinimo nepastebėjome. Ten visi susėdome ant žolės, žaidėme pažintinius žaidimukus. Jaučiausi lyg kokioj paauglių stovykloje. Vėliau vyko krepšinio varžybos. Kadangi aš mėgstu aktyviai leist laisvalaikį, tai buvau pirmoji mergina, kuri sutiko žaisti krepšinį. Tačiau, paaiškėjo, kad buvau ir vienintelė mergina… Taigi, neilgai mano žaidimas truko. 😀 Nesu aš tokia puiki žaidėja, kaip, atrodo, turėčiau būti (juk sidabrą žalgiriečiai iškovojo!). Kadangi parke vyko kažkoks šokių/muzikos renginys (gal kokia šeimų šventė), visi nuėjom pažiūrėti. Buvo gan juokinga, kai vaikinai išsižioję žiopsojo į pilvo šokių pradedančiąsias šokėjas (nemanau, kad buvo profesionalių šokėjų-visos grupės buvo labiau mėgėjai ir pradedantieji). Gan šokiravo, kad buvo ir visai jaunų mergaičių, šokančių pilvo šokius. Joms buvo, mūsų manymu, 6-9 metai. Na, bet kita kultūra, kitoks ir mąstymas.
Vietinis maistas tikrai skanus! Jei esi vegetaras, teks apsiriboti vaisiais ir daržvėmis, kurių čia lengva gauti, tačiau kiek daug prarasi! Labai smagu, kad mus nusivedė į graikišką taverną-mažą graikiškos virtuvės restoranėlį, kuriame galėjom paragauti ypatingo skonio patiekalų. Na, nors atvirai pasakius, ne tiek daug tų patiekalų ir tebuvo. Greičiau, tiesiog kebabų su skirtinga mėsa. 😀 Kaip supratom, tai pas juos labai įprasta dalintis maistą, tad nenuostabu, kad ir mum atnešė tiesiog didelius kiekius maisto, kurį išsidalinom kas kiek norėjo. Kiekvienas stalas gavome po didelį dubenį daržovių, mirkytų vyne ir rūkytų dešrelių, taip pat rūkytų dešrelių, keptų avies riebaluose (ar bent jau taip mes supratom iš paaiškinimų), vištienos ir kiaulienos šašlykų, tzadziki (specialus baltas sūrus padažas su agurkais) ir balto bei raudono vyno. Viskas buvo taip skanu, kad dar ir dabar atsiminus seilės kaupiasi.
Taip pat su keliais erasmusais buvom nuėję į paskutinį maisto turgelį. Labai jaukus ir mielas pasirodė. Vyko mažame parkelyje su daug lempučių ir keliais maisto kioskeliais. Niekam nerūpėjo, ar kam nors į darbą kitą dieną, ar vaikam seniai į lovą reikia, visi tiesiog mėgavosi gaiviu vakaru sostinėje. Čia mes paragavome keista patiekalą Falafel. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad tai kebabas su skrudintais mėsos maltinukais, bet ten, pasirodo, visai ne mėsa, o daržovės. Prakandus, “mėsa” pasirodė esanti žalios spalvos. Na, bet skonis tikrai puikus, tad siūlyčiau, progai esant, išbandyti! 🙂
Kalbant apie paskaitas, pirmą savaitę nieko rimto neveikiam. Dėstytojai prisistato, paaiškina apie ką bus modulis, išdalina darbotvarkes, papasakoja apie vertinimo sistemą ir t.t. Kol kas visi dėstytojai atrodo labai profesionalūs, šilti ir puikiai kalba angliškai. Deja, to negalėčiau pasakyti apie studentus. Labai nustebino, kad daug erasmusų ne tik nemoka sklandžiai kalbėti, bet ir padoriai skaityti anglų kalba. Tikriausiai, Lietuvoje į mokslus užsienyje žiūrima rimčiau.
Gaila, rytoj teks praleisti vieną paskaitą, nes važiuoju į 3 dienų trip’ą. Bet kartu ir nekantriai to laukiu, nes kelionėje bus vakarėliai prie baseino ir paplūdymių bei daug linksmybių žadantis Boat party. Taigi, laukiu nesulaukiu! Na, o nuo kitos savaitės galėsiu kibti į mokslus.
https://instagram.com/p/8TOyzUxtsd/?taken-by=ruteledr
Iki kito karto! 🙂
Erasmus+. Šiandien Kaunas, rytoj - pasaulis. 
